Lietuvių kalba
Mineralus kartą per mėnesį ar kelis mėnesius reikėtų padėti „pasikrauti” ant palangės rytų pusėje (arba vakarų). Padėti vakare, o saulei patekėjus už valandos ar kelių nuimkite, nes daugelis mineralų nemėgsta tiesioginės saulės spindulių. Saulės spinduliose ant palangės nereikėtų laikyti kalnų krištolo, kad nesukeltų gaisro.
Jeigu aplinkoje paskutiniu metu buvo daug įtampos, galima mineralus tekančiu vandeniu (kad ir iš čiaupo) prausti dažniau. Patartina dažniau ir pasimelsti, padeginti šventintų žvakių, smilkalų.
Kai mineralai naudojami gydymo praktikoms, po to juos būtina nuprausti – nuimti žmogaus elektrinę įkrovą. Po to reikia leisti jiems „pailsėti” kelias valandas. Nebijančius vandens galima jame palaikyti nors valandą. Gerai būtų per tą laiką kelis kartus jį pakeisti. Vandens nemėgstančius (lazuritas, malachitas, chrizokola ir t.t.) geriau padėti ant ametisto ar selenito drūzos/lėkštutės. Po to tą drūzą irgi reikia išvalyti. Pakrauti gydymui skirtus akmenukus galima ant kalnų krištolo drūzos.
Papuošalai su mineralais valomi taip pat. Pakrauti juos galima dedant ant palangės rytų pusėje nakčiai ir tekant saulei. Stipriai jie pasikrauna ant kalnų krištolo drūzos.
Ligas arba stiprų stresą padėjusius įveikti mineralus ir papuošalus būtina valyti iš karto. Pirmiausia po tekančiu vandeniu, po to palaikyti druskos vandenyje (1 arbatinis šaukštelis – stiklinei vandens), jį kas 12 val. nupilant.(Vandens nemėgsta malachitąs, lazuritas, chrizokolas.) Tokius mineralus nuplovus galima 3 – 5 val. padėti ant jūros druskos, po to – ant ametisto ar selenito drūzos savaitei ar kelioms.
Valymui ir pakrovimui ypač tinka kalnų krištolo drūzos.
Retai, bet atsitinka taip, kad žmogui patyrus stiprų stresą arba sunkiai sirgus, mineralas sutrūkinėja, išblunka, pasidaro nebeskaidrus. Kartais jokie valymai nebepadeda. Tokiu atveju reikia padėkoti akmenukui už pagalbą ir užkasti jį į žemę arba įmesti į upę. Tą patį reikėtų padaryti su akmenimis, kuriais naudojęsis ligonis mirė. Mirusio žmogaus paskutiniu metu naudotus akmenis geriau užkasti į duobę kartu su kūnu arba užkasti į žemę, įmesti į upę.